- piršlakaris
- piršlãkaris sm. (1) J kas per vestuves karia piršlį: Prisikumedavo[ja] (prijuokina) visiaip, jei mitrus piršlys ir piršlãkaris Šts. Ans neilgus žmogus, tas piršlãkaris Šts. Tas piršlãkaris nešiojas aną (piršlio pamėklę) laidoti Eig.
Dictionary of the Lithuanian Language.